Malkų ruoša yra vienas iš tų darbų, kuriuose klaida pastebima ne iš karto, o po metų — kai krosnyje dega mediena, kurios šilumos didesnė dalis išgaruoja kartu su vandeniu. Šiame gide surašyta visa grandinė: nuo to, kiek kubinių metrų realiai reikia sezonui, per grandininio pjūklo ir malkų skaldyklės parinkimą, iki rietuvės sudėjimo, kad kitą rudenį malkos būtų tikrai paruoštos. Atskirai aprašyti ir gedimai, su kuriais malkų sezono metu į mūsų servisą Kaune atvažiuoja dažniausiai — grandininis pjūklas, kuris užsiveda ir užgęsta, sausai dirbanti grandinė ir skaldyklė, staiga praradusi jėgą.

Trumpiausias atsakymas: drėgnumas svarbesnis už medienos rūšį. Sausas beržas šildo geriau nei drėgnas ąžuolas, ir jokia technika šito nepataisys. Todėl didžioji dalis darbo yra ne pjovimas ir ne skaldymas, o laikas ir tinkamai sudėta rietuvė.


20 %Drėgnumas, iki kurio malkos turi išdžiūti prieš kūrenimą

12–18 mėn.Tiek natūraliai džiūsta suskaldytos kietosios malkos

7 tSkaldymo jėga, kurios pakanka daugumai namų ūkio rąstų

2xTiek daugiau šilumos duoda sausos malkos, palyginti su šviežiomis

Kiek malkų reikia sezonui

Pirmasis klausimas visada yra kiekis, nes nuo jo priklauso ir technikos pasirinkimas, ir laikymo vietos dydis. Skaičiuojama erdmetriais — tai vienas kubinis metras sudėtos rietuvės, kurioje tarp pagalių lieka oro tarpai. Tankiai suverstos malkos sandėlyje ir tvarkinga rietuvė yra du skirtingi tūriai, ir dėl to dažniausiai kyla nesusipratimų perkant.

Šildomas plotas Pastato būklė Malkų poreikis sezonui Rietuvės ilgis (1 m aukščio)
60–80 m² apšiltintas namas, malkos kaip papildas 4–6 erdmetriai apie 5 m
100–120 m² apšiltintas, kūrenama nuolat 8–12 erdmetrių apie 10 m
120–150 m² vidutiniškai apšiltintas 12–16 erdmetrių apie 14 m
150–200 m² senas, prastai apšiltintas 18–25 erdmetriai apie 20 m
Pirtis arba židinys naudojama savaitgaliais 2–3 erdmetriai apie 3 m

Lentelė yra atskaitos taškas, ne tikslus skaičiavimas. Realų poreikį lemia katilo naudingumo koeficientas, langų kokybė, kūrenimo įpročiai ir tai, ar name yra alternatyvus šilumos šaltinis. Praktikoje pirmus metus verta pasiruošti su maždaug penktadalio atsarga, o antrais metais jau žinosite savo tikslų skaičių.

Svarbesnis už metinį kiekį yra kitas dalykas: malkų reikia ruošti metais į priekį. Tai reiškia, kad malkinėje visada turi būti dvi atsargos — ta, kurią kūrenate šį sezoną, ir ta, kuri džiūsta kitam. Vienerių metų ciklas veikia tik su pušimi ir egle, o su beržu ar ąžuolu jis reiškia drėgnas malkas kiekvieną žiemą.

Medienos rūšys ir jų šilumingumas

Skirtingos medienos rūšys skiriasi tankiu, o tankis tiesiogiai lemia, kiek šilumos duoda vienas erdmetris. Pagal masę visos rūšys degdamos duoda beveik vienodai — apie 4,3 kWh viename kilograme sausos medienos. Skiriasi tai, kiek kilogramų telpa į tą patį tūrį.

Medienos rūšis Tankis (sausos, kg/m³) Energija erdmetryje (kWh) Degimo savybės
Ąžuolas 670–720 2000–2100 Dega ilgai, mažai liepsnos, daug žarijų
Skroblas 700–750 2050–2150 Šilumingiausia vietinė mediena, ilgai kaista
Uosis 650–700 1950–2050 Dega tolygiai, mažai dūmų
Beržas 600–650 1800–1900 Greitai įsidega, gera liepsna, universalios malkos
Alksnis 480–530 1400–1500 Greitai išdžiūsta, tinka pirčiai
Drebulė 450–490 1300–1400 Beveik nesuodina, valo dūmtraukį
Pušis 480–520 1500–1600 Daug dervos, kaitina greitai, suodina
Eglė 430–470 1350–1450 Greitai sudega, taško žiežirbomis

Ąžuolas ir skroblas yra malkų viršūnė ilgam kūrenimui. Jos duoda daug žarijų ir leidžia katilui dirbti per naktį be papildymo. Trūkumas — sunkiai įsidega ir ilgiausiai džiūsta: ąžuolui reikia dvejų metų, o kartais ir daugiau.

Beržas yra praktiškiausias kompromisas Lietuvos sąlygomis. Jis įsidega lengvai, dega gražia liepsna, per metus išdžiūsta iki tinkamo drėgnumo ir kainuoja mažiau nei ąžuolas. Vienintelis niuansas — beržo tošis beveik nepraleidžia drėgmės, todėl nesuskaldytas beržo rąstas rietuvėje ne džiūsta, o pūva.

Spygliuočiai turi blogą reputaciją, kurią pelnė ne visai pelnytai. Pušis ir eglė suodina dūmtraukį labiau tik tada, kai kūrenamos drėgnos arba per mažai tiekiant orą. Sausa pušis yra visiškai normalios malkos, ypač pereinamuoju sezonu, kai reikia greitai pakelti temperatūrą ir nereikia ilgo degimo. Židiniui su atviru ugniakuru jos netinka dėl žiežirbų.

Drebulė ir alksnis yra pirties malkos. Jos beveik nedaro suodžių, o drebulės liepsna net padeda išdeginti dūmtraukyje susikaupusias nuosėdas. Katilui jos per lengvos: kūrenti tenka dažnai.

Drėgnumas: svarbiausias parametras

Šviežiai nukirstos medienos drėgnumas yra 45–60 %. Tai reiškia, kad beveik pusė rąsto masės yra vanduo. Deginant tokias malkas, didelė dalis energijos sunaudojama vandeniui išgarinti, ir ta šiluma su garais išeina pro dūmtraukį, o ne lieka name.

Drėgnumas Būklė Realiai gaunama energija (kWh/kg) Praktinis rezultatas
50–60 % šviežiai nukirsta 1,6–2,0 Sunkiai dega, garuoja, šnypščia
35–40 % po vienos vasaros 2,6–2,9 Dega, bet katilas nepasiekia darbinės temperatūros
25 % po metų su danga 3,4 Priimtina, bet dar ne optimalu
15–20 % tinkamai išdžiovinta 3,8–4,1 Optimalus kūrenimas, švarus dūmtraukis
žemiau 12 % laikyta šildomoje patalpoje 4,2 Dega labai greitai, sunku valdyti degimą

Skirtumas tarp 50 % ir 20 % drėgnumo yra maždaug dvigubas gaunamos šilumos kiekis iš to paties kilogramo. Praktiškai tai reiškia, kad kūrenant drėgnas malkas jų sunaudojama dvigubai daugiau, o namas vis tiek šyla prasčiau.

Antra, dažnai nuvertinama pasekmė — dūmtraukio kreozotas. Drėgna mediena degdama duoda žemesnę dūmų temperatūrą, ir dervos kondensuojasi ant dūmtraukio sienelių. Susikaupęs kreozotas yra pagrindinė dūmtraukio gaisrų priežastis. Kūrenant sausas malkas dūmtraukį pakanka valyti kartą per metus, o kūrenant drėgnas — kelis kartus per sezoną.

Kaip pamatuoti drėgnumą

Tiksliausias būdas yra smailių elektrodų drėgmėmatis, kainuojantis nuo dvidešimties eurų. Svarbu matuoti teisingai: pagalys perskeliamas pusiau, o smaigaliai smeigiami į šviežiai atskilusį vidinį paviršių, skersai medienos pluošto. Matuojant iš išorės gausite paviršiaus drėgnumą, kuris po saulėtos dienos visada rodo mažiau nei tikrasis.

Be prietaiso irgi galima nusistatyti gana patikimai:

  • Svoris. Sausas pagalys pastebimai lengvesnis už tokio paties dydžio šviežią.
  • Garsas. Sudaužus du sausus pagalius girdimas skardus tarkštelėjimas, drėgnus — duslus bumbtelėjimas.
  • Galų plyšiai. Išdžiūvusiuose pagaliuose galuose matomi radialiniai plyšiai.
  • Žievė. Nuo sausų malkų žievė atsiskiria lengvai arba jau nukritusi pati.

Kada kirsti ir kada ruošti

Geriausias laikas kirsti yra vėlyva žiema, nuo sausio iki kovo. Tuo metu medyje mažiausiai sulčių, mediena mažiau linkusi pelyti, o įšalusiu gruntu paprasčiau ištraukti rąstus nedarant žalos. Suskaldžius tokias malkas kovo pabaigoje, jos pagauna visą pavasario ir vasaros džiūvimo sezoną.

Blogiausias variantas yra rugpjūčio ar rugsėjo ruoša tos pačios žiemos kūrenimui. Iki šalčių lieka du mėnesiai, per kuriuos beržas nukris nuo maždaug 50 % iki geriausiu atveju 35 % drėgnumo — tai vis dar per daug.

Praktinis grafikas atrodo taip: rąstai parvežami žiemą, pjaunami ir skaldomi kovo–balandžio mėnesiais, rietuvė stovi atviroje vietoje su danga viršuje, o į malkinę suvežama kitų metų rudenį. Ąžuolas kūrenamas dar po metų.

Rąstų parvežimas iki rietuvės

Dažnas klausimas, kai rąstai iškraunami už 50–100 metrų nuo malkinės — kokią apkrovą atlaiko vejos traktoriaus priekaba. Buitinės priekabos prie sodo traktoriuko skirtos 150–300 kg, o vienas erdmetris šviežio beržo sveria apie 550–600 kg. Tai reiškia tris–keturis reisus vienam erdmetriui, ir tik lygiu paviršiumi: traktoriuko stabdžiai veikia tik galinius ratus, o nuokalnėje pilna priekaba stumia jį pati. Svorį dėkite virš ašies arba šiek tiek priekyje jos — jei grąžulas kyla aukštyn, galiniai ratai netenka sukibimo ir traktoriukas buksuoja. Rąstus patogiau supjaustyti iki krosnies ilgio prie iškrovimo vietos, o į rietuvę vežti jau pagalius.

Grandininis pjūklas rąstų pjaustymui

Malkų ruošai perkamas pjūklas skiriasi nuo to, kuriuo genimos šakos. Čia svarbiausia ne svorio taupymas, o galia ir juostos ilgis.

Darbo pobūdis Variklio tūris arba galia Juostos ilgis Metinis kiekis
Šakų genėjimas, plonos malkos akumuliatorinis 36–40 V 30–35 cm iki 3 erdmetrių
Namų ūkio malkos 35–45 cm³ benzininis 35–40 cm 3–10 erdmetrių
Nuolatinė ruoša, storesni rąstai 50–60 cm³ 40–45 cm 10–25 erdmetriai
Miško darbai, storos pušys 60–75 cm³ 45–50 cm daugiau nei 25

Juostos ilgis turėtų būti maždaug 5 cm didesnis nei dažniausio rąsto skersmuo. Per ilga juosta su per silpnu varikliu yra dažniausia klaida: grandinė lėtėja apkrovoje, pjūvis eina kreivai, o sankaba perkaista. Jeigu abejojate tarp dviejų dydžių, geriau trumpesnė juosta ir galingesnis variklis.

Akumuliatoriniai pjūklai per pastaruosius metus pasiekė lygį, kai iki trijų erdmetrių per metus jie visiškai pasiteisina — ypač todėl, kad malkų pjovimas vyksta prie namo, o ne miške. Didesniems kiekiams akumuliatoriaus talpos nebeužtenka: viena 5 Ah baterija pjauna maždaug 20–30 minučių aktyvaus darbo.

Akumuliatoriniai pjūklai trumpai malkų ruošai

Visos prekės

Benzininis ar akumuliatorinis grandininis pjūklas malkoms

Šį klausimą girdime kiekvieną rudenį, ir atsakymas priklauso ne nuo technologijos, o nuo kiekio ir rąsto storio. Akumuliatorinis 36–40 V pjūklas su 35 cm juosta 20 cm skersmens beržą perpjauna per 6–8 sekundes — panašiai kaip 40 cm³ benzininis. Skirtumas išryškėja po pusvalandžio: benzininis pjūklas pripilamas per minutę ir dirba toliau, o akumuliatorius kraunasi 40–90 minučių. Turint dvi baterijas ir įkroviklį prie ožio, per dieną galima supjauti 2–3 erdmetrius, bet ne daugiau.

Kriterijus Akumuliatorinis 36–40 V Benzininis 40–50 cm³
Pjūvių iš vienos baterijos arba bakelio 60–100 pjūvių (5 Ah, 20 cm beržas) 300–400 pjūvių
Rąsto skersmuo be vargo iki 25 cm iki 40 cm
Paleidimas šaltą rytą mygtukas, iš karto 3–6 truktelėjimai, reikia pašildyti
Triukšmas apie 95 dB — galima dirbti sekmadienį prie kaimyno 105–115 dB, būtinos ausinės
Priežiūra po sezono grandinė ir juosta dar ir žvakė, filtrai, kuro sistema
Kaina su dviem baterijomis 450–800 € 250–600 € (be baterijų)
Dažniausias gedimas servise alyvos siurblys, baterija po 4–6 metų karbiuratorius po pasenusio kuro

Mūsų praktinė riba: iki 3 erdmetrių per metus akumuliatorinis pjūklas yra geresnis pasirinkimas, nes nereikia ruošti mišinio, o žiemą jis nestovi su rūgstančiu benzinu bake. Nuo 5 erdmetrių ir esant rąstams storesniems nei 30 cm — tik benzininis 45–55 cm³. Tarpiniame ruože žiūrime, ar žmogus jau turi kitos to paties gamintojo akumuliatorinės technikos: jei baterijos tinka žoliapjovei ir gyvatvorių žirklėms, pjūklas be baterijų kainuoja perpus pigiau ir skaičiuotė pasikeičia.

Benzininiai pjūklai malkų ruošai

Visos prekės

Pjovimo technika

Rąstai pjaustomi ant ožio arba ant pakelto pagrindo, o ne ant žemės. Pjūklas, palietęs gruntą, atbunka per vieną sekundę — smėlis nudildo grandinės dantis greičiau nei bet kokia mediena.

Rąstų pjaustymo eiga

  1. Pasiruoškite matą. Prie ožio pritvirtinkite stabdiklį reikiamame ilgyje — taip visi pagaliai bus vienodi ir tvarkingai gulės rietuvėje.
  2. Pjaukite iš viršaus, kol rąstas atremtas. Kai pjūvis artėja prie pabaigos ir rąstas pradeda linkti, pjūklo juosta gali būti prispausta.
  3. Suspaustą juostą traukite išjungę variklį. Įstrigusį pjūklą išlaisvina pleištas arba svirtis, o ne didesnis spaudimas.
  4. Nepjaukite juostos galiuku. Viršutinis juostos galo ketvirtis yra atatrankos zona — būtent ji sukelia daugiausia sunkių traumų.
  5. Kas kelis bakelius tikrinkite grandinę. Aštri grandinė pati įsitraukia į medieną ir meta stambias drožles. Jei krenta smulkios dulkės, laikas galąsti.
  6. Pjaudami storą rąstą pasukite jį. Perpjovus iki dviejų trečdalių, rąstas apverčiamas ir pjūvis baigiamas iš kitos pusės.

Pagalio ilgį lemia krosnies pakuros dydis. Įprasti ilgiai yra 25, 33 ir 50 cm. Praktinė taisyklė — pagalys turi būti bent 5 cm trumpesnis už pakuros gylį, kad jį būtų galima laisvai įdėti ir pavartyti. Trumpesni pagaliai džiūsta greičiau, nes drėgmė iš medienos didžiąja dalimi traukiasi pro galus, ne pro šonus.

Skaldyklių tipai

Skaldyklė yra ta technika, kuri malkų ruošą iš sunkaus fizinio darbo paverčia įprastu darbu. Pagrindinis skirstymas yra pagal padėtį ir pagal pavaros tipą.

Tipas Jėga Rąsto dydis Kam tinka
Horizontali elektrinė 4–8 t iki 30 cm skersmens Namų ūkiui, 3–15 erdmetrių per metus
Vertikali elektrinė 7–12 t iki 45 cm Dideliems kiekiams, sunkiems rąstams
Vertikali benzininė 10–25 t iki 60 cm Darbui be elektros, miške
Traktorinė (kardaninė) 12–30 t iki 70 cm Ūkiams, komerciniam kiekiui
Sraigtinė (kūginė) priklauso nuo variklio iki 40 cm Greitas darbas, bet pavojingiausias tipas

Horizontali skaldyklė

Rąstas dedamas gulsčiai ant lovio, stūmoklis spaudžia jį į peilį. Tai patogiausias tipas dirbant stovint prie stalo aukščio rėmo: nereikia lenktis, o rąstą pakelti į vietą lengva, kol jis nėra per sunkus. Riba praktikoje yra maždaug 25–30 cm skersmuo ir 40 kg — sunkesnį rąstą pakelti ant lovio jau vargina labiau nei pats skaldymas.

Horizontalios skaldyklės beveik visada elektrinės, 230 V arba 400 V, ir jų jėga siekia 4–8 tonas. Tai standartinis namų ūkio sprendimas.

Vertikali skaldyklė

Rąstas statomas stačiai ant pagrindo, o peilis leidžiasi iš viršaus. Didelis pranašumas — sunkaus rąsto nereikia kelti, jį galima paridenti ir pastatyti. Vertikalios skaldyklės susidoroja su daug storesniais ir šakotais rąstais, todėl jos renkamos, kai medienos daug ir ji nevienoda.

Trūkumas — dirbama pasilenkus arba pritūpus, ir tai per kelias valandas juntama nugaroje. Kai kurie modeliai turi reguliuojamą darbinį aukštį, kuris šią problemą sumažina.

Sraigtinė skaldyklė

Kūginis sraigtas įsisuka į medieną ir ją perplėšia. Dirba labai greitai ir sunaudoja mažai energijos, bet neturi jokios apsaugos: sraigtas gali įtraukti drabužį arba pirštinę. Daugelyje šalių šis tipas neatitinka saugos reikalavimų buitiniam naudojimui. Jei renkatės jį, dirbti galima tik su prigludusia apranga ir niekada ne vienam.

Skaldymo jėga: kaip parinkti tonas

Skaldyklės jėga matuojama tonomis ir rodo, kokią spaudimo jėgą sukuria hidraulinis cilindras. Reikalinga jėga priklauso nuo rąsto skersmens, medienos rūšies, drėgnumo ir šakotumo.

Rąsto skersmuo Minkšta mediena (eglė, alksnis) Kieta mediena (beržas, uosis) Ąžuolas, šakotas rąstas
iki 20 cm 3–4 t 4–5 t 5–6 t
20–30 cm 4–5 t 6–7 t 8–10 t
30–40 cm 6–7 t 8–10 t 12–15 t
40–50 cm 8–10 t 12–15 t 16–20 t
virš 50 cm 12 t ir daugiau 16 t ir daugiau 20–30 t

Daugumai Lietuvos namų ūkių, kur pjaunamas beržas ir alksnis iki 30 cm skersmens, 7 tonų skaldyklė yra pakankama ir subalansuota. Perkant 12 tonų modelį tam pačiam darbui gaunama daugiau svorio, didesnė kaina ir dažnai lėtesnis ciklas, o realios naudos — jokios.

Antra vertus, per silpna skaldyklė erzina kasdien. Kai stūmoklis sustoja ties šakos vieta ir rąstą tenka išimti, apversti ir bandyti iš naujo, kiekvienas toks epizodas atima minutę. Per dešimt erdmetrių tokių epizodų susidaro šimtai.

Elektrinė ar benzininė

Elektrinė skaldyklė tinka, kai darbo vieta yra prie namo ir yra normalus elektros prijungimas. Ji tyli, nedūmija, todėl gali dirbti pastogėje, ir nereikalauja beveik jokios priežiūros, išskyrus alyvos lygį.

Svarbus techninis niuansas — maitinimo įtampa. 230 V varikliai buitinėse skaldyklėse retai viršija 3 kW ir jų starto srovė gali išmušti automatinį jungiklį. 400 V trifaziai modeliai dirba stabiliau, turi didesnę galią ir tarnauja ilgiau, bet reikalauja trifazio prijungimo.

Benzininė skaldyklė reikalinga tik ten, kur elektros nėra: miške, kolektyviniame sode be prijungimo arba dirbant ten, kur rąstai guli. Ji sunkesnė, garsesnė ir reikalauja tokios pat priežiūros kaip bet kuri kita benzininė technika.

Traktorinė kardaninė skaldyklė yra ūkio sprendimas. Jei traktorius vis tiek yra, ji duoda didžiausią jėgą už mažiausią kainą, nes neturi savo variklio.

Malkų skaldyklės namų ūkiui

Visos prekės

Kirvis prieš skaldyklę

Kirvis nėra atgyvena — jis tiesiog turi savo sritį. Iki maždaug trijų erdmetrių per metus, jei mediena tiesi ir nešakota, skaldymo kirvis dirba visiškai normaliai ir nereikalauja nei elektros, nei laikymo vietos.

Kriterijus Skaldymo kirvis Hidraulinė skaldyklė
Kaina 50–120 € 400–1500 €
Našumas 0,5–1 erdmetris per valandą 2–4 erdmetriai per valandą
Šakoti rąstai beveik neįmanoma susidoroja
Fizinis krūvis didelis nedidelis
Traumos rizika atšokęs kirvis, praleistas smūgis prispaustos rankos
Laikymas ant sienos reikia vietos ir dangos

Renkantis kirvį svarbu skirti du tipus. Skaldymo kirvis turi storą pleišto formos ašmenų geometriją, kuri medieną perskelia. Kirtimo kirvis yra plonesnis ir skirtas pjauti skersai pluošto — juo skaldyti neefektyvu ir jis linkęs įstrigti. Sunkesnis kirvis (2,5–3 kg) skaldo storesnius pagalius, lengvesnis (1,5–2 kg) mažiau vargina ir tinka smulkinimui.

Praktikoje daugelis derina abu: skaldyklė didiesiems rąstams, kirvis — pliauskoms smulkinti pakurai. Trečias variantas, kurį verta žinoti, yra skaldymo padanga arba metalinis žiedas: į jį sudedami keli pagaliai ir skaldomi vienas po kito, o jie nekrenta į šalis. Tai padvigubina kirvio darbo greitį.

Kaip sudėti rietuvę

Rietuvė yra ne malkų laikymo vieta, o džiovykla. Nuo jos sudėjimo priklauso, ar per vasarą malkos nukris iki 20 % drėgnumo, ar liks ties keturiasdešimt.

Rietuvės sudėjimas

  1. Pakelkite nuo žemės. Padėklai, tašeliai arba akmenys po apačia — bent 10 cm oro tarpas. Tiesiai ant grunto sudėta rietuvė apatinę eilę supūdo per vieną sezoną.
  2. Pasirinkite vietą su vėju ir saule. Pietinė ar vakarinė pusė, atvira vėjui. Vėjas džiovina labiau nei saulė.
  3. Dėkite žieve į viršų. Žievė neleidžia lietui įsigerti, o iš apačios drėgmė laisvai išeina.
  4. Palikite tarpus. Tarp pagalių turi likti oro. Per tvarkingai suspausta rietuvė džiūsta prasčiau nei šiek tiek laisvesnė.
  5. Galuose sudėkite kryžmines kaladėles. Tai laiko rietuvę ir leidžia apsieiti be atramų.
  6. Uždenkite tik viršų. Danga ant viršaus, šonai atviri. Visiškai apgaubta plėvele rietuvė virsta drėgmės kamera ir pelija.
  7. Tarp dviejų rietuvių palikite 10–15 cm. Oras turi praeiti ir tarp jų, kitaip vidinės pusės nedžiūsta.

Rietuvės aukštis praktikoje neturėtų viršyti pusantro metro be atramų — aukštesnė be tvirtinimo linksta ir gali griūti. Jei vietos mažai, geriau dvi žemesnės rietuvės nei viena aukšta.

Kiek laiko malkos džiūsta

Džiūvimo trukmė priklauso nuo rūšies, pagalio storio, sudėjimo ir vietos. Skaldytos malkos džiūsta maždaug dvigubai greičiau nei nesuskaldyti rąstai, nes vanduo traukiasi ne tik pro galus, bet ir pro atvirą skeltą paviršių.

Medienos rūšis Suskaldyta, atvirai Nesuskaldyta Pastaba
Eglė, pušis 6–9 mėnesiai 12–18 mėnesių Greičiausiai išdžiūstančios malkos
Alksnis, drebulė 6–9 mėnesiai 12–15 mėnesių Puvimui atsparios vidutiniškai
Beržas 12 mėnesių 24 mėnesiai ir daugiau Būtina skaldyti, tošis nepraleidžia drėgmės
Uosis 12–15 mėnesių 24 mėnesiai Pradinis drėgnumas mažesnis nei kitų
Ąžuolas, skroblas 18–24 mėnesiai 3 metai Reikia dviejų metų ciklo

Pagalio storis lemia daugiau, nei atrodo. Skaldant į maždaug 8–10 cm skersmens pliauskas mediena džiūsta apie trečdaliu greičiau nei paliekant 15 cm gabalus. Jei ruošiama vėlai ir laiko trūksta, skaldymas smulkiau yra pigiausias būdas laimėti kelis mėnesius.

Paskutinis žingsnis, kurį verta įsivesti į įprotį — malkas kūrenimui parsinešti į patalpą prieš porą dienų. Šildomoje patalpoje paviršinė drėgmė nukrinta dar keliais procentais, ir malkos įsidega pastebimai lengviau.

Laikymo sąlygos ir malkinė

Išdžiovintos malkos gali sudrėkti atgal, jei laikomos netinkamai. Sausas pagalys, palikęs lietuje savaitę, vėl pakelia paviršinį drėgnumą iki 30 % ir jam reikia kelių savaičių, kad išdžiūtų.

Gera malkinė turi tris savybes: stogą, kietą pagrindą arba padėklus ir bent dvi atviras ar grotuotas sienas. Uždara mūrinė patalpa be ventiliacijos yra prastesnė vieta nei paprasta pastogė su atvirais šonais.

Garaže ar rūsyje malkų laikyti nereikėtų. Rūsyje drėgmė didesnė nei lauke, o garaže malkos atneša vabzdžius — medgrąžas ir skruzdes, kurios paskui persikelia į pastato konstrukcijas. Šalia namo sienos rietuvę statyti taip pat nepatartina: tarp sienos ir malkų turi likti bent 10 cm tarpas, kitaip siena nedžiūsta ir kaupiasi drėgmė.

Į namą įneštas kiekis turėtų būti ne didesnis nei kelioms dienoms. Šiltoje patalpoje esantys vabalai suaktyvėja, o malkų dulkės ir žievės atplaišos greitai priteršia.

Kokio dydžio malkinė reikalinga

Malkinės dydį apsimoka skaičiuoti nuo metinio poreikio, o ne „kiek vietos yra”. Standartinė malkinė daroma 1,8 m aukščio ir 1 m gylio — tokia rietuvė nesugriūna be papildomų atramų ir patogu ranka pasiekti tolimiausią pagalį. Jei vietos mažai, malkos sudedamos dviem eilėmis nugaromis viena į kitą, ir malkinės ilgis sutrumpėja perpus.

Metinis poreikis Malkinės ilgis, 1 eilė (1,8 m aukščio, 1 m gylio) Malkinės ilgis, 2 eilės (2 m gylio)
5 erdmetrių apie 2,8 m apie 1,4 m
10 erdmetrių apie 5,6 m apie 2,8 m
15 erdmetrių apie 8,3 m apie 4,2 m
20 erdmetrių apie 11 m apie 5,6 m

Kadangi malkas reikia ruošti metais į priekį, malkinė iš tikrųjų turi sutalpinti dvigubą metinį kiekį — šių metų atsargą, kuri jau kūrenama, ir kitų metų malkas, kurios tik džiūsta. Statant naują malkinę geriau iš karto skaičiuoti pagal šią dvigubą normą, nei po metų kalti antrą priestatą.

Susijusios kategorijos
Malkų skaldyklėsGrandininiai pjūklaiŠakų smulkintuvai

Saugumas dirbant su skaldykle

Skaldyklės traumos beveik visada susijusios su rankomis, ir beveik visada su bandymu ką nors pataisyti nesustabdžius mechanizmo.

  • Dviejų rankų valdymas nėra kliūtis. Modeliai su dviem svirtimis reikalauja abiejų rankų būtent tam, kad nė viena nebūtų prie peilio. Bet kokie bandymai užfiksuoti vieną svirtį panaikina visą apsaugą.
  • Dirbkite vienas. Antras žmogus, kuris deda rąstą, kol operatorius spaudžia svirtis, yra dažniausias sunkios traumos scenarijus. Padėjėjas gali ruošti rąstus, bet ne laikyti juos skaldymo metu.
  • Nekoreguokite rąsto darbo metu. Kreivai atsistojęs rąstas išimamas tik sugrąžinus stūmoklį į pradinę padėtį.
  • Pirštinės — be laisvų kraštų. Prigludusios darbinės pirštinės, ne mūvimos laisvai.
  • Akių apsauga. Skaldant sausą medieną atskyla drožlės, kurios lekia dideliu greičiu.
  • Stabilus pagrindas. Skaldyklė turi stovėti ant lygaus kieto paviršiaus. Ant minkštos žemės ji darbo metu juda.
  • Nedirbkite pavargę. Dauguma įvykių nutinka paskutinę darbo valandą.

Skaldyklės priežiūra

Hidraulinė skaldyklė yra paprasta mašina, bet jos priežiūros nepaisymas kainuoja brangiai, nes siurblys ir cilindras yra vieni brangiausių mazgų.

  • Hidraulinės alyvos lygis tikrinamas prieš kiekvieną ilgesnį darbą. Trūkstant alyvos siurblys traukia orą ir greitai perkaista.
  • Alyvos keitimas — maždaug kas 100–150 darbo valandų arba kartą per dvejus metus. Naudojama tik gamintojo nurodyta hidraulinė alyva; variklinė alyva čia netinka.
  • Peilio galandimas. Atbukęs peilis reikalauja daugiau jėgos ir dažniau įstringa. Pagaląsti galima dilde arba kampiniu šlifuokliu, išlaikant pradinį kampą.
  • Stūmoklio kotas valomas nuo dervos ir tepamas plonu tepalo sluoksniu. Ant koto prilipę dervos gabaliukai gadina sandariklius.
  • Žarnų ir jungčių apžiūra. Alyvos lašai ant korpuso yra ankstyvas nuotėkio ženklas — sandariklį pakeisti pigiau nei cilindrą.
  • Žiemos laikymas. Skaldyklė laikoma sausai, su įtrauktu stūmokliu, kad kotas neužrūdytų.

Dažniausi skaldyklės gedimai ir ką galima patikrinti patiems

Skaldyklės į servisą atvažiuoja rečiau nei pjūklai, bet jei jau atvažiuoja, priežastys kartojasi. Toliau — sąrašas ta tvarka, kuria patys tikriname dirbtuvėse; pirmieji trys punktai išsprendžiami kieme be įrankių.

Požymis Dažniausia priežastis Ką daryti
Variklis sukasi, stūmoklis nejuda Per mažai alyvos, siurblys traukia orą Patikrinti lygį įtraukus stūmoklį, papildyti, kelis kartus pavaryti be rąsto
Stūmoklis juda, bet nesuskaldo net plono pagalio Oras sistemoje arba užstrigęs apsauginis vožtuvas Atsukti nuorinimo varžtą, pavaryti tuščiai 5–6 ciklus
Jėga krenta po pusvalandžio darbo Perkaitusi alyva (virš 65 °C) Pertrauka; patikrinti, ar alyva tinkamo klampumo (HLP 32 arba 46)
Stūmoklis grįžta lėtai arba negrįžta Nulūžusi grąžinimo spyruoklė arba užteršta alyva Spyruoklė keičiama namuose, alyva — kartu su filtro plovimu
230 V variklis dūzgia ir neįsisuka Paleidimo kondensatorius arba per ilgas plonas prailgintuvas Pabandyti su 2,5 mm² kabeliu iki 20 m; jei nepadeda — kondensatorius
Alyva sunkiasi ties cilindro kotu Sandarikliai, dažniausiai subraižyti dervos ir purvo Keisti sandariklių komplektą, kol nesubraižytas pats kotas
Rąstas įstringa ant peilio kas antrą kartą Atbukęs arba užapvalėjęs peilis Pagaląsti išlaikant kampą, nuimti užvartas

Dviejų dalykų patiems daryti nepatariame: ardyti hidraulinio siurblio ir keisti apsauginio vožtuvo nustatymo. Vožtuvas gamykloje nustatytas ties vardine jėga, ir „priveržus dar truputį” dažniausiai trūksta ne rąstas, o cilindro sandarikliai arba lovio suvirinimo siūlė.

Grandininio pjūklo priežiūra ruošos metu

Malkų ruoša yra pats sunkiausias režimas pjūklui: nuolatinis pjovimas skersai pluošto, dažnas kontaktas su nešvaria žieve ir ilgos darbo sesijos.

Grandinės įtempimas tikrinamas kas bakelį. Šalta grandinė įtempiama taip, kad juostos apačioje ją būtų galima pakelti maždaug 3–4 mm ir varančios dalys neišlįstų iš griovelio. Įkaitusi grandinė pailgėja, todėl po darbo įtempimą reikia atleisti.

Grandinės tepalas sunaudojamas maždaug tokiu pat greičiu kaip degalai. Jei pilnas degalų bakelis baigėsi, o tepalo dar liko pusė, alyvos siurblys arba kanalas užsikimšęs — tai reiškia, kad juosta dirba sausa ir dyla. Kokią alyvą pilti ir kaip veikia tiekimo sistema, išsamiai aprašyta grandinės parinkimo gide, skyriuje apie tepimo alyvą; čia toliau — tik tai, ką tikrinti, kai alyvos ant grandinės nėra.

Galandimas reikalingas maždaug kas 2–3 bakelius, o palietus žemę — nedelsiant. Visi dantys galandami vienodu skaičiumi judesių, kitaip pjūklas pjaus lanku. Kas kelis galandimus nuleidžiamas ir gylio ribotuvas, antraip aštrūs dantys nebeįkanda į medieną.

Oro filtras pjaunant sausą medieną užsikemša greitai. Užsikimšęs filtras praturtina mišinį, variklis praranda galią ir kaista. Popierinį arba tinklinį filtrą malkų ruošos sezono metu verta apžiūrėti kas 5–6 bakelius: apdulkėjęs putų elementas plaunamas benzinu ir gerai išdžiovinamas, o popierinis, jei suplyšęs ar sukietėjęs, tiesiog keičiamas — jo kaina nedidelė, o galios kritimas dėl užkimšto filtro pastebimas iš karto.

Oro ir kuro filtrai grandininiam pjūklui

Visos prekės

Kiek alyvos į benziną grandininiam pjūklui

Beveik visi šiuolaikiniai dviejų taktų pjūklai dirba su santykiu 1:50 — 20 ml dviejų taktų alyvos vienam litrui 95 benzino. Senesni modeliai ir dalis pigesnių pjūklų reikalauja 1:25 (40 ml litrui); santykis visada užrašytas ant bako dangtelio arba instrukcijoje. Maišoma tik atskirame kanistre, o ne bake: pirmiausia pilama alyva, tada benzinas, ir gerai pakratoma.

Benzino kiekis Alyva 1:50 Alyva 1:40 Alyva 1:25
1 l 20 ml 25 ml 40 ml
2 l 40 ml 50 ml 80 ml
5 l 100 ml 125 ml 200 ml
10 l 200 ml 250 ml 400 ml

Dvi klaidos, kurias servise matome dažniausiai. Pirma — „dėl viso pikto” įpilama daugiau alyvos: pjūklas rūksta mėlynai, žvakė apsineša per dieną, o išmetimo lange auga anglies sluoksnis, kuris po sezono uždusina variklį. Antra — mišinys laikomas nuo pavasario iki rudens. Benzinas su etanoliu per 4–6 savaites praranda dalį oktaninio skaičiaus ir traukia drėgmę; pjūklas užsiveda sunkiai, o karbiuratoriaus membranos sukietėja. Maišykite tiek, kiek supjausite per mėnesį, o likučius supilkite į automobilį. Grandinei tepti mišinys netinka — ten eina atskira, lipni grandinių alyva.

Alyvos mišiniui ir grandinei

Visos prekės

Grandininis pjūklas netepa grandinės

Požymis paprastas: juostos galas įkaista taip, kad negalima paliesti, o pjūvio vietoje dūmija ne mediena, o pati grandinė. Patikrinti galima per pusę minutės — paleidus pjūklą vidutiniais sūkiais, nukreipkite juostos galą į šviesų paviršių iš 20 cm atstumo. Po 10–15 sekundžių ant jo turi atsirasti alyvos juostelė. Jei jos nėra, tikrinkite tokia tvarka:

  1. Alyvos bakelis. Skamba banaliai, bet trečdalis atvejų yra tušti bakeliai — tepalas sunaudojamas tokiu pat greičiu kaip kuras.
  2. Juostos alyvos kanalas. Nuėmus juostą, ties jos pagrindu yra maža skylutė, į kurią siurblys pumpuoja alyvą. Ji užsikemša drožlėmis ir derva per vieną dieną pjaunant sausą pušį. Išvaloma vielute.
  3. Griovelis juostoje. Alyva grandinei keliauja juostos grioveliu; užsikimšęs griovelis reiškia sausą grandinę net su veikiančiu siurbliu. Valomas plokščiu atsuktuvu arba specialiu grandikliu.
  4. Bakelio filtras. Alyvos bake ant žarnelės galo yra filtras. Jei pilta pigi arba pasenusi alyva, jis apsitraukia gleivėmis.
  5. Siurblio reguliavimas. Dalis pjūklų turi varžtą apačioje su žymėjimu „+” ir „−”. Malkoms iš sausos medienos statoma arčiau maksimumo.

Jei visi penki punktai švarūs, o alyvos vis tiek nėra — nusidėvėjęs siurblio sliekas arba nulūžęs jo pavaros dantukas ant sankabos būgnelio. Tai jau dirbtuvių darbas, bet nedidelis: dalis kainuoja 15–40 €, o darbas trunka valandą. Pjauti su sausa grandine negalima nė dešimties minučių — per tiek įkaitusi juosta pamėlynuoja, praranda kietumą, ir ją tenka keisti kartu su grandine.

Grandininio pjūklo uždegimo žvakės keitimas

Žvakė pjūkle keičiama kartą per sezoną arba kas 100 darbo valandų, o malkų ruošos metu verta ją išsukti ir apžiūrėti kas 10–15 bakelių. Reikalingas tik žvakės raktas, kuris yra kiekvieno pjūklo komplekte. Elektrodų tarpas — 0,5 mm (kai kuriems modeliams 0,6 mm); tikrinamas plokščiu matuokliu, ne iš akies. Įsukama ranka iki galo ir dar ketvirtis apsisukimo raktu — ne daugiau, nes sriegis aliuminio cilindre nukenčia greičiau, nei atrodo.

Išsukta žvakė pasako daugiau nei bet koks prietaisas:

  • Rudai pilkas, sausas elektrodas — viskas gerai, mišinys ir karbiuratorius sureguliuoti.
  • Juodos sausos suodžių apnašos — per riebus mišinys arba užsikimšęs oro filtras. Pirmiausia filtras, tik tada karbiuratorius.
  • Juoda, šlapia, alyvuota — per daug alyvos mišinyje arba pjūklas ilgai dirbo tuščia eiga.
  • Balta arba šviesiai pilka su apsilydžiusiu elektrodu — per liesas mišinys arba oro pratekėjimas. Toks pjūklas toliau dirbti negali: gresia stūmoklio užstrigimas.

Perkant naują žvakę svarbu ne tik gamintojo kodas, bet ir šiluminis laipsnis — pjūklams dažniausiai tinka NGK BPMR7A arba Bosch WSR6F ir jų atitikmenys. Automobilinė žvakė su tinkamu sriegiu, bet kitu ilgiu, gali paliesti stūmoklį.

Grandininis pjūklas užsiveda ir užgęsta

Tai dažniausias skundas, su kuriuo pjūklai patenka pas mus rugsėjį–spalį, kai išimami iš pašiūrės po vasaros. Pjūklas užsiveda nuo pirmo ar antro truktelėjimo, padirba 5–20 sekundžių ir užgęsta; kartais dirba tuščia eiga, bet gęsta paspaudus akceleratorių. Devyniais atvejais iš dešimties kaltas kuras arba oras, ne uždegimas.

Ką patikrinti prieš vežant į servisą

  1. Pasenęs mišinys. Jei bake mišinys iš pavasario — išpilkite, pripilkite šviežio ir 2–3 minutes leiskite dirbti tuščia eiga. Pusę atvejų tai išsprendžia.
  2. Oro sklendė. Šaltas pjūklas paleidžiamas su uždaryta sklende, bet vos „čiaudėjus” ją reikia atidaryti. Paliktas su uždaryta sklende jis užlieja žvakę ir gęsta.
  3. Bako dangtelio ventiliacija. Dirbant kuras iš bako išeina, o oras turi patekti į jo vietą. Užsikimšus dangtelio vožtuvėliui bake susidaro vakuumas: pjūklas dirba minutę, gęsta, po kelių minučių vėl užsiveda. Atsukite dangtelį — jei girdisi šnypštimas, priežastis rasta.
  4. Kuro filtras bake. Ištraukiamas vielos kabliuku pro pildymo angą. Rudas ir kietas — keičiamas, kaina keli eurai.
  5. Oro filtras. Užsikimšęs filtras leidžia dirbti tuščia eiga, bet užgesina pjūklą duodant apkrovą. Plaunamas šiltu vandeniu su muilu, ne pučiamas kompresoriumi iš vidaus.
  6. Kibirkščių gaudyklė duslintuve. Smulkus tinklelis išmetimo lange apsineša anglimi po ilgo darbo su riebiu mišiniu; pjūklas dūsta savo dujose. Nuimamas ir išdeginamas dujiniu degikliu.
  7. Žvakė. Išsukite ir apžiūrėkite pagal aukščiau aprašytus požymius. Šlapia žvakė nusausinama, o pjūklas paleidžiamas su visiškai atidaryta sklende ir paspaustu akceleratoriumi.

Jei visa tai padaryta, o pjūklas vis tiek užgęsta, priežastys jau nebe kieminės: sukietėjusios karbiuratoriaus membranos, išsireguliavęs tuščios eigos varžtas, praleidžiantis alkūninio veleno sandariklis arba impulso žarnelė. Membranų komplektas kainuoja 10–25 €, bet be ultragarsinės vonelės ir tachometro karbiuratoriaus tiksliai nesureguliuosite. Pjūklas, kuris gęsta nuo per lieso mišinio, kiekvieną kartą dirba ant ribos — vienas ilgesnis pjūvis storame rąste, ir stūmoklis subraižomas.

Atsarginės grandinės malkų sezonui

Visos prekės

Kiek kainuoja malkų ruoša

Sprendimas Pradinė investicija Kam apsimoka
Pirkti supjautas ir suskaldytas malkas 0 €, bet erdmetris 1,5–2 karto brangesnis iki 5 erdmetrių per metus
Kirvis ir akumuliatorinis pjūklas 300–500 € 2–4 erdmetriai per metus
Benzininis pjūklas ir 7 t skaldyklė 800–1300 € 5–15 erdmetrių per metus
Galingas pjūklas ir 12 t vertikali skaldyklė 1500–2500 € daugiau nei 15 erdmetrių
Traktorinė skaldyklė 900–2000 € (be traktoriaus) ūkiams ir pardavimui

Skaičiuojant atsipirkimą svarbu vertinti ne tik kainų skirtumą. Ruošiant patiems, rąstus galima pirkti žiemą, kai jie pigiausi, o skaldyti tada, kai patogu. Perkant paruoštas malkas rudenį mokama už laiką, kurį kažkas kitas skyrė džiovinimui — ir tai yra didžioji kainos dalis.

Dažniausios klaidos

  • Ruošimas tam pačiam sezonui. Malkos, suskaldytos rugpjūtį, gruodį dar nebus sausos. Ciklas visada turi būti bent metus į priekį.
  • Nesuskaldyti stori rąstai rietuvėje. Jie ne džiūsta, o pūva iš vidaus, ypač beržas.
  • Rietuvė ant žemės. Apatinės dvi eilės per sezoną tampa netinkamos.
  • Visiškai uždengta rietuvė. Drėgmė lieka viduje, atsiranda pelėsis.
  • Per galinga skaldyklė mažam kiekiui. Didesnis svoris, didesnė kaina ir dažnai lėtesnis ciklas be jokios naudos.
  • Per silpna skaldyklė šakotai medienai. Kiekvienas įstrigęs rąstas atima laiką ir kantrybę.
  • Pjovimas ant žemės. Viena sekundė kontakto su gruntu, ir grandinę reikia galąsti.
  • Malkų laikymas prie pat sienos. Siena nedžiūsta, o vabzdžiai persikelia į konstrukcijas.
  • Pavasarį sumaišytas mišinys pjūkle iki rudens. Karbiuratoriaus membranos sukietėja, ir sezonas prasideda nuo serviso, o ne nuo pjovimo.
  • Pjovimas su sausa grandine. Užsikimšęs alyvos kanalas per dešimt minučių sugadina juostą ir grandinę.

Trumpai

  • Drėgnumas svarbesnis už rūšį — sausas beržas šildo geriau nei drėgnas ąžuolas.
  • Tikslas yra 15–20 % drėgnumas; tai reiškia ruošą metais į priekį, o ąžuolui — dvejais.
  • 100–120 m² apšiltintam namui reikia maždaug 8–12 erdmetrių per sezoną.
  • Daugumai namų ūkių pakanka 7 tonų skaldyklės; ciklo laikas svarbus ne mažiau nei tonos.
  • Horizontali skaldyklė patogesnė lengviems rąstams, vertikali — sunkiems ir šakotiems.
  • Kirvis pasiteisina iki maždaug trijų erdmetrių per metus, jei mediena tiesi.
  • Rietuvė dedama pakelta nuo žemės, atvirais šonais ir uždengtu viršumi.
  • Grandinę galąskite kas 2–3 bakelius, o skaldyklės hidraulinę alyvą keiskite kas 100–150 valandų.
  • Iki 3 erdmetrių per metus užtenka akumuliatorinio pjūklo, nuo 5 erdmetrių ir storesniems nei 30 cm rąstams — benzininis 45–55 cm³.
  • Mišinys pjūklui — 1:50 (20 ml alyvos litrui), maišomas ne daugiau nei mėnesiui į priekį.
  • Pjūklas, kuris užsiveda ir užgęsta, dažniausiai kaltina kurą, dangtelio ventiliaciją ar filtrus — juos tikrinkite prieš karbiuratorių.