Aeratorius ir skarifikatorius — kuo skiriasi
Aeratorius dirba spygliais arba tuščiaviduriais vamzdeliais. Jis praduria velėną ir dirvą, sudarydamas kanalus orui ir vandeniui. Vejos nepažeidžia, todėl aeruoti galima dažniau, net kelis kartus per sezoną. Tuščiaviduriai vamzdeliai išima grunto kolonėles ir tinka suslėgtai dirvai — tai efektyviausias, nors ir lėčiausias būdas.
Skarifikatorius dirba vertikaliais peiliais, kurie įsirėžia į velėną ir ją išplėšia. Jis pašalina velėnos sluoksnį ir samanas, bet vejai tai yra agresyvi procedūra: po skarifikavimo veja kurį laiką atrodo nudraskyta. Todėl skarifikuojama ne dažniau kaip kartą, geriausiu atveju du kartus per sezoną.
Daugelis kataloge esančių mašinų yra kombinuotos: su keičiamu spyglių ir peilių velenu. Tai racionaliausias pirkinys privačiam sklypui, nes atlieka abu darbus.
Pasirinkimas pagal plotą
| Vejos plotas | Tipas | Darbo plotis | Galia |
|---|---|---|---|
| iki 200 kv. m | rankinis arba akumuliatorinis | 30–32 cm | 18–36 V |
| 200–600 kv. m | elektrinis | 32–38 cm | 1,2–1,8 kW |
| 600–1500 kv. m | galingas elektrinis arba benzininis | 38–45 cm | 1,8 kW arba 4–6 AG |
| virš 1500 kv. m | benzininis, savaeigis | 45–55 cm | 6 AG ir daugiau |
Kada aeruoti ir skarifikuoti
Geriausias laikas skarifikuoti — balandžio pabaiga ir gegužė, kai žolė jau aktyviai auga ir spėja atsigauti, arba rugsėjis. Vasaros karštymečiu ir vėlyvą rudenį skarifikuoti negalima: pirmuoju atveju veja išdžiūsta pro atvertą dirvą, antruoju nespėja užsiželti iki šalčių. Aeruoti galima nuo gegužės iki rugsėjo, o suslėgtose vietose, pavyzdžiui, ties takais ir vaikų žaidimų zona, verta tai daryti du kartus per sezoną.
Prieš skarifikuojant veja nupjaunama žemai, iki maždaug trijų centimetrų, ir nugrėbiama. Dirva turi būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Peilių gylis pirmą kartą nustatomas 2–3 milimetrus į velėną, ne giliau. Dažniausia klaida — iš karto nustatyti peilius keliolika milimetrų į žemę, po ko lieka išarta juoda dirva vietoj vejos.
Darbų seka po skarifikavimo
- Surinkti išplėštą velėną. Palikta ji vėl užklos veją ir prasmė dings. Vejapjovė su surinkimo dėže tam tinka geriau nei grėblys.
- Užsėti pralaidas. Praretėjusios vietos užsėjamos vejos mišiniu ir lengvai užberiamos smėlio bei durpių mišiniu.
- Patręšti. Po skarifikavimo veja gerai priima trąšas, nes jos pasiekia šaknis.
- Laistyti. Pirmas dvi savaites veja turi būti drėgna, kitaip sėklos neišdygs.
- Nevaikščioti. Bent porą savaičių ploto verta netrypti.
Priežiūros grafikas
| Darbas | Dažnumas |
|---|---|
| Peilių ir spyglių apžiūra | prieš kiekvieną sezoną |
| Peilių keitimas | kas 2–4 sezonus arba nudilus |
| Veleno guolių patikra | kartą per sezoną |
| Korpuso valymas nuo velėnos | po kiekvieno darbo |
| Variklio alyvos keitimas benzininiuose | kartą per sezoną |
Kaina, nuoma ir servisas
Aeratoriaus arba skarifikatoriaus kaina priklauso nuo darbo pločio ir maitinimo tipo. Kadangi mašina naudojama vieną ar du kartus per metus, daug kam racionaliau ją nuomotis, o ne pirkti — tačiau nuo maždaug tūkstančio kvadratinių metrų vejos ir reguliaraus naudojimo nuosavas įrenginys atsiperka per kelis sezonus. Kataloge yra tiek buitiniai elektriniai, tiek benzininiai modeliai su gaunamais peiliais ir velenais. Techniką aptarnaujame savo servise Kaune: keičiame peilius, guolius, remontuojame variklius ir reguliuojame darbo gylį.
Kaip atpažinti, kad vejai reikia aeravimo
Nereikia spėlioti — velėnos storį galima išmatuoti. Kastuvu išpjaukite dešimties centimetrų gylio kubelį vejos ir pažiūrėkite į šoninį pjūvį. Tarp žalios žolės ir juodos dirvos matysite rusvą pluoštinį sluoksnį. Jeigu jis plonesnis nei pusė centimetro, viskas tvarkoje: toks sluoksnis net naudingas, nes saugo nuo išdžiūvimo. Nuo vieno centimetro vejai jau trūksta oro, o nuo pusantro centimetro šaknys ima augti pačioje velėnoje, ne dirvoje, ir veja tampa itin jautri sausrai.
Kiti požymiai, kad laikas imtis darbo:
- Vanduo laistant nesusigeria, o stovi balutėmis. Tipiškas suslėgtos dirvos ir storos velėnos ženklas.
- Samanos. Jos rodo ne tik šešėlį ar rūgštumą, bet ir prastą drenažą.
- Veja pavasarį lėtai želia, nors tręšiama.
- Paviršius pavaikščiojus atrodo tamprus, tarsi vaikščiotumėte kilimu.
- Vejai jau daugiau nei treji metai, o skarifikuota ji nebuvo nė karto.
Aeravimas skirtingose dirvose
Molingose ir priemolio dirvose, kurių Lietuvoje dauguma, tinkamiausias yra aeravimas tuščiaviduriais vamzdeliais: jie išima grunto kolonėles ir realiai sumažina dirvos tankį. Ištrauktas kolonėles galima palikti džiūti ir po poros dienų suardyti grėbliu — jos pačios pasiskirsto po veją. Po tokio aeravimo veja labai gerai reaguoja į smėlio ir kompostinės žemės paskleidimą maždaug pusės centimetro sluoksniu.
Smėlingose dirvose spygliuotas aeravimas dažniausiai pakanka, o skarifikuoti reikia rečiau, nes velėna kaupiasi lėčiau. Nauja veja, jaunesnė nei metai, neaeruojama ir neskarifikuojama visai — jos šaknys dar per silpnos.