Metodai ir kada kurį naudoti
Terminis šalinimas dujų degikliu. Liepsna kelias sekundes kaitina augalą, ląstelės plyšta ir piktžolė nudžiūsta per porą dienų. Augalas nedeginamas iki juodos anglies — pakanka, kad lapas patamsėtų ir taptų minkštas. Metodas tinka trinkelių siūlėms, takams ir žvyrui, o daržo lysvėse jį galima naudoti prieš dygstant sėklai.
Karšto vandens ir garų įranga. Naudojama profesionaliai viešų teritorijų priežiūrai. Efektyvi, bet reikalauja daug vandens ir energijos.
Mechaninis šalinimas. Ravėtuvai, kaupliai, šaknų traukikliai ir plokštieji peiliai. Kiaulpienėms, garšvai ir kitiems giliašakniams tai vienintelis realiai veikiantis būdas — svarbu ištraukti šaknį, o ne nulaužti jos viršų.
Šepečiai ant variklinio koto. Vieliniai arba plastikiniai diskai, kurie išvalo trinkelių siūles ir bordiūro kraštus greičiau nei bet kas kitas.
Mulčiavimas ir dangos. Ne įrankis, o strategija: geotekstilė, medienos drožlės, žievė ar pjuvenos neleidžia sėkloms sudygti. Ilgainiui tai pigiausias metodas.
| Vieta | Tinkamiausias metodas | Kartojimo dažnumas |
|---|---|---|
| Trinkelių ir plytelių siūlės | terminis degiklis arba šepetys | kas 3–4 savaites |
| Žvyro takai | terminis degiklis | kas 4–6 savaites |
| Daržo lysvės | mechaninis ravėjimas, mulčias | kas 1–2 savaites |
| Gėlynai | mulčias, rankinis šalinimas | kas 2–3 savaites |
| Vejos piktžolės | šaknų traukiklis, tankinimas sėja | pagal poreikį |
| Pamatų ir tvorų kraštai | degiklis arba trimeris | kas mėnesį |
Kaip teisingai naudoti terminį degiklį
Degiklis laikomas maždaug penkių–dešimties centimetrų atstumu, o vienam augalui skiriama viena–dvi sekundės. Bandymas sudeginti piktžolę iki pelenų yra dujų švaistymas ir laiko gaišinimas: augalas žūva nuo baltymų denatūracijos, o ne nuo apanglėjimo. Efektyviausia dirbti sausą ramų rytą, kai augalai jauni ir mažesni nei dešimt centimetrų.
Daugiametės piktžolės su stipria šaknų sistema po pirmo apdorojimo atželia. Jos naikinamos kartojimu: kas dvi savaites atželiantis lapas vėl sudeginamas, ir po trijų–keturių kartų šaknis išsenka. Vienmetės piktžolės žūva iš pirmo karto.
Sauga naudojant liepsną
- Nedirbkite sausros metu prie sausos žolės ar spygliuočių. Kibirkštis žvyro tako pakraštyje užtenka gaisrui.
- Laikykite vandens kibirą netoliese. Paprasčiausia atsargumo priemonė.
- Nenaudokite degiklio ant medinės terasos, po kabančiomis šakomis ar prie pastato sienos.
- Baigę darbą pereikite plotą po penkiolikos minučių. Rusenanti durpių ar mulčio vieta gali įsiliepsnoti vėliau.
- Dėvėkite uždarą avalynę ir pirštines, o dujų baliono ventilį uždarykite iš karto baigus.
Dažniausios klaidos
Pirma klaida — vienkartinis darbas su lūkesčiu, kad piktžolių nebeliks. Nechemininiai metodai veikia kaip nuolatinė priežiūra, o ne kaip vienkartinis sprendimas. Antra — mechaninis ravėjimas žydėjimo metu: nuraunant žydinčią piktžolę sėklos jau subyra, todėl kitąmet jų bus daugiau. Trečia — geotekstilės klojimas ant nevalyto grunto su daugiamečių šaknimis: garšva ir varputis prasiskverbia per pigią dangą per vieną sezoną. Ketvirta — per plonas mulčio sluoksnis; mažiau nei penki centimetrai piktžolių nestabdo.
Ką verta turėti komplekte
- Dujinį degiklį su ilgu kotu ir pjezo uždegimu, kad nereikėtų lankstytis.
- Vielinį šepetį trinkelių siūlėms, geriausia ant variklinio koto, jei plotas didesnis.
- Šaknų traukiklį kiaulpienėms vejoje.
- Plokščiąjį kauptuką lysvių tarpueiliams — juo dirbama stumiant, ne kapojant.
- Geotekstilę ir mulčią toms vietoms, kurias norite tvarkyti vieną kartą ilgam.
Servisas
Piktžolių šalinimo įrangą — degiklius, variklinius šepečius ir jų kotus — aptarnaujame savo servise Kaune: keičiame žarnas, reduktorius ir šepečių diskus, tikriname sandarumą. Perkant patariame, koks metodas tinka konkrečiam paviršiui, kad neišleistumėte pinigų įrankiui, kuris jūsų atveju neveiks.
Piktžolių pažinimas — nuo to priklauso metodas
Vienmetės piktžolės, tokios kaip balandos, rietmenės, trikertės žvaginės ar dirvinės čiužutės, dauginasi tik sėklomis. Joms pakanka nupjauti ar nudeginti viršutinę dalį prieš žydėjimą, ir problema sprendžiama vienam sezonui. Svarbiausia nesivėluoti: viena balanda per vasarą subrandina dešimtis tūkstančių sėklų, kurios dirvoje išlieka gyvybingos daugelį metų.
Daugiametės piktžolės — garšva, varputis, kiaulpienė, usnis, rūgštynė — kaupia atsargas šaknyse ir šakniastiebiuose. Jas nudeginus ar nupjovus, augalas atželia iš šaknies. Vienintelis būdas be chemijos yra sekinimas: nuolatinis viršutinės dalies šalinimas, kol šaknis išsenka. Varpučio ir garšvos atveju tam prireikia viso sezono, o kartais ir dviejų.
Atskiro dėmesio reikia usniui ir garšvai, kurios plinta šakniastiebiais. Kasant tokią piktžolę frezomis ar kultivatoriumi kiekvienas šakniastiebio gabalėlis tampa nauju augalu, todėl mechaninis purenimas apleistame plote piktžolių kiekį pirmais metais dažnai padidina, o ne sumažina.
Strategija plotui, kuriame piktžolės įsigalėjusios
- Pirmas žingsnis — nupjauti viską žemai ir neleisti pasėti sėklų. Tai sustabdo problemos augimą.
- Antras — uždengti. Nepermatoma danga ar stora kartono ir mulčio klodas per vieną sezoną nualina daugumą daugiamečių.
- Trečias — apsėti. Tuščia dirva visada apauga; sėjamoji veja ar žaliosios trąšos užima vietą.
- Ketvirtas — palaikyti. Trumpas apėjimas kas dvi savaites su degikliu ar kaupliu užtrunka kelias minutes, o praleidus mėnesį darbas grįžta į pradžią.